Šviesų
žvilgsnį
glamonėja
laikas.
Susemiu
tylos
sidabro
žvyrą.
Dalinu
kaip vaikas,
tiems kurie
dar pasiklydę.

Iš dangaus
griuvėsių,
vėjas pila
surinktus
lašus rieškutėm.
Nors perkūnai
vis dar
aiksi,
bet apgirtusi
tikrovė
greitai
baigsis.