Rudenys groja sutemų maršą,
Sėlina pro sodžius,
Obuolius prakanda
Naktims susipynus
Ir vėjams jas guodžiant.
Per užsitęsusią tylą,
Žodžiai dulkėti be vietos
Sudėti lentynon jų negaliu.
Pažadai per skruostą
Ašarom rieda,
Tik kodėl netesėjome jų?
Rudenys klajokliai liūdesiu mėgina
Belst į mūsų širdis.
Bet neklausau, ir durys užrakintos.
Ir mano rankos suodinos,
Ir mantros neprasmingos,
Ir lietūs vėliai glaudžiasi
Ir plaka žemėn smilgas.
Rudenys grodami sutemų maršą,
Klausos po langais.
Skausmas palinkęs virš jųjų galvų,
Nes kas nakčia įleis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-10-02 23:30:18
Kolegės Beprotybės pažymėta vieta puiki. Ją siūlyčiau pasilikti ir pradėti iš naujo.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-10-02 20:13:17
...labai gerai nuotaika išjausta...rudeniškai skamba...
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-10-02 19:43:13
Per daug pasikartojimų. Gal pati forma nelimpa. Klausimų man per daug.
Ir mano rankos suodinos,
Ir mantros neprasmingos,
Ir lietūs vėliai glaudžiasi
Ir plaka žemėn smilgas.
Tai buvo gražu.Išbraukt reikia Ir,ir,ir,ir.