Jau slenka pilkos rudeninės dulksnos,
Skraidindamos lapus nuo gedinčių šakų,
Ir vėlei paukščiai, iškedenę plunksnas,
Pakilo skrydžiui įprastu taku.
Apsunkusios nuo laiko lakios smiltys
Nuplėšys žiedlapius ir juos glėbiais pabers.
Apsvaigusios nuo obuolinio vyno viltys
Į lapkritinį liūną pasiners.
Ir šukėmis pabirs įšbalęs mėnuo,
O vėjas kauks ir stūgaus kamine.
Voratinklių šilku išaustos šviesios dienos,
Bandys išsaugot šilumą delne.
Niūriam fone įrėmintas peizažas
Jau kelia nerimą ir ilgesį dienų,
Kada gaivinančio lietaus lašelis mažas
Nukris ant degančių pavasario delnų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-02 17:00:05
O man tai niekas čia nekliuvo. Juk vyną galima suprast nebūtinai, kaip alkoholinį gėrimą, juolab, kai jis čia obuolinis. Geras darbas.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-02 17:00:03
įšbalęs - pasitaisyk, nes man patiko ypač du paskutiniai ketureiliai. :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-10-02 14:45:03
Elegiškas ir spalvingas atodūsis.Buvo malonu pasinerti į rudenį iki pat pat...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-02 14:36:10
Pritariu Semenai dėl to vyno, man irgi užkliuvo.O ilgesys šiltas, šviesus ir baltas.Dar vienas ilgesio atspalvis Ž.Ž. Kokie skirtingi tie ilgesiai, priklauso nuo pačio žmogaus nuotaikos ir pojūčių.Gražu.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-10-02 13:36:36
Nuostabią šiltą energiją perduoda Jūsų eilės...rodos apie rudenį, bet toks jaukumas jaučiasi...psiilgau jau Jūsų eilių :) ...ačiū ...priglausiu būtinai
Anonimas
Sukurta: 2010-10-02 12:48:26
Perkeliu į Lyriką.
PakIlo.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-10-02 12:33:49
Apsvaigusios nuo obuolinio vyno viltys
neįtikino
gal viltimi apsvaigt lyg obuoliniu vynu / gal linksnis tik ne tas, bet ta įdėja/