Jau slenka pilkos rudeninės dulksnos,
Skraidindamos lapus nuo gedinčių šakų,
Ir vėlei paukščiai, iškedenę plunksnas,
Pakilo skrydžiui įprastu taku.

Apsunkusios nuo laiko lakios smiltys
Nuplėšys žiedlapius ir juos glėbiais pabers.
Apsvaigusios nuo obuolinio vyno viltys
Į lapkritinį liūną pasiners.

Ir šukėmis pabirs įšbalęs mėnuo,
O vėjas kauks ir stūgaus kamine.
Voratinklių šilku išaustos šviesios dienos,
Bandys išsaugot šilumą delne.

Niūriam fone įrėmintas peizažas
Jau kelia nerimą ir ilgesį dienų,
Kada gaivinančio lietaus lašelis mažas
Nukris ant degančių pavasario delnų.