Užverčiant lapą

Kai buvo nakčiai iškalbėta
Goda, auginta po širdim,
Parodė rytas mano vietą
Su brėkštančios dienos viltim.

Aš, raidę prie raidės pakvietęs,
Sklaidžiau išbalusius lapus.
Ir nežinau, ar jie kam švietė
Ir koks likimas jųjų bus.

Aš nežinau, ką lems minutė,
Suskambus žalvario gija.
Vienintelį ir sunkų – būti
Giedojau tyliai širdyje.

Užvertęs lapą paskutinį,
Bylojau nakčiai paslapčia.
-----------------------------
Mintis vėl posmų raštą pynė
Ir tirpo danguje delčia...

Tuom ir atsisveikinu su Ž Ž. Dėkoju visiems, vertinusiems mano posmus, ir palankiai, ir nelabai.
Esu tokio amžiaus, kada norisi susitikti akis į akį, ūsas į ūsą. O kas norės, ras mane obelų miestelyje Obeliuose.
Tad ir pasirašau – Antanas Gintautas.
Antanas Gintautas

2010-10-02 02:28:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-10-02 13:37:55

Antanai, nemeskit mūsų, juk kiekvieną dieną laukdavau Jūsų eilių ir skaitydavau su dideliu malonumu.Gal tik padarykit pertrauką?
Acha, kitus susiradot, metat mus dėl jaunesnių ir gražesnių...(juokauju, keldama scenas).
lauksim sugrįžtant.Tikiu, kad neilgai.Didelės sėkmės ir sveikatos.

Vartotojas (-a): PelėdaitėS

Sukurta: 2010-10-02 12:19:11

Gaila. Skaitydavau visus.Vertinti nedrįsau.Rytas protingesnis už vidurnaktį. Gal apsigalvosite?

Anonimas

Sukurta: 2010-10-02 10:58:32

Gaila... Bet gal užsuksite? Bent su komentarais, kurių tikrai trūks:)

Vartotojas (-a): Meškienė

Sukurta: 2010-10-02 09:54:18

Puiki Jūsų kūrybą. Nors kartais ir nekomentuodavau, tačiau visą laiką po kelis kartus perskaitydavau...Traukiasi iš žolės brandaus amžiaus kūrėjai...O tikrai labai gaila... :(

Anonimas

Sukurta: 2010-10-02 08:38:12

Pabandyk tu man išeiti. Šitaip gražiai parašė ir... „atsisveikinu“. Nu jau ne, ponaiti, sėdi ma vietoj ir pyšini Anzelmutei meilės laiškus. ;)

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-10-02 08:02:12

Ir koks likimas laukia jus.

Anonimas

Sukurta: 2010-10-02 06:22:51

Gerbiu už ryžtą, Antanai Gintautai, bet... niekada nesakyk niekada.
Dėkui už eiles, retai vertindavau, bet perskaitydavau visada ir daugelis minčių krito į širdį.
Manau, kad amžius niekuo dėtas, jei spręsti pagal jį, man jau seniai reikėtų sėdėti užpečky.
Sėkmės, gyvenimas - tas, kitoks, be ŽŽ - tik prasideda