Luna,
Aš vėjas tavo minčių cirke,
Kalinys jausmų virtinėj,
Šnabždantis vėtrų mantrą,
Užkalbantis likimo vargą,
Beriantis kruopą į Dievo ausį,
Prakeikiantis šeštą jausmą.
Luna,
Aš pavydas šokantis ant laužo,
Dovanojantis dangaus vartų raktą -
Nesuvaldomų minčių valią.
Nekenčiantis šalto lūpų atsako,
Mylintis grakščią jausmų dvasią,
Bet vis laukiantis tavo atsako.
Bėgantis ir šaukiantis,
Tavo vardą kartojantis...
Luna...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-10-03 21:25:24
Mano Leticija ūgtelėjo stipriai. Šaunuolė.
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-10-03 12:08:34
Labai patiko antra eilutė. Nebloga ir visuma, nors vietomis lyg ir pritrūksta vaizdui motyvacijos. Tarkim, kaip suprasti kuopos bėrimą į Dievo ausį.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-10-01 23:54:19
Tiesiog prikausto dėmesį, paliečia mintis ir širdį........ nepakartojama.....
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-01 20:06:09
Pritraukia.Kaip dėliojimas mantros.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-01 19:58:58
Kabina tie žodžiai. Tikrai neprastai parašyta.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-10-01 13:57:26
Taip, kažkas čia tikrai yra, kažkas tokio...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-10-01 13:19:58
Įtikinama tėkmė. Vietomis iš tiesų esama pasikartojančių dėlionių, nors žodžiai ir skirtingi. Tačiau kūrinys nėra tuštuma. Visuma gera.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-10-01 12:56:00
Nuskamba visai rimtai ir brandžiai.