Užmarštis

Ilgesys priverčia pamiršt
            tavo veidą,
Nes pirštų galai nebesugeba
atpažinti šalčiu
            aprasojusios minties.

Ir tu regi, kaip

Keli tiltai kalbina
            vieną upę.
Susiraizgę lelijų žiedai
            gaudo žuvį apsnūdusią.
O mirštantis krantas
            šaiposi iš šmėkliško
                          Gyvenimo.
Gaiva

2010-10-01 00:00:57

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2010-10-01 23:47:33

Man patiko ta vieta, kur kalbama apie tiltus :) Ir šiaip pat kūrinys tikrai geras, palieka įspūdį.....

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-10-01 19:34:21

Tiesiog puikiai. Atvėrėt visą gyvenimą.Labai įdomiai skamba palyginimai, labai vaizdinga kalba.

Vartotojas (-a): Meškienė

Sukurta: 2010-10-01 14:46:58

O mirštantis krantas
šaiposi iš šmėkliško
Gyvenimo. – Super...Gyvenimo realijos...Labai patiko.

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2010-10-01 13:57:35

Susiraizgę ... ir mintys, mane pagavo...

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2010-10-01 13:22:37

Gyvai ir ryškiai suskambėjo:
Keli tiltai kalbina
vieną upę
Susiraizgę lelijų žiedai
gaudo žuvį apsnūdusią.
O mirštantis krantas
šaiposi iš šmėkliško
Gyvenimo...

Ši dalis kūrinį pakylėja kur kas į aukštesnį lygmenį.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-10-01 08:00:52

patiko...tas kelių tiltų kalbinimas vienos upės...ir jausmas eilėse...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-10-01 01:04:12

Ilgesys ir yra vaiduoklis. Bent jau aš jį su tuo sugretinčiau. Mistinis toks.

Vartotojas (-a): Rykštė

Sukurta: 2010-10-01 00:30:10

Tai ne Proza.
Keliu į Jausmus.