Ilgesys priverčia pamiršt
            tavo veidą,
Nes pirštų galai nebesugeba
atpažinti šalčiu
            aprasojusios minties.

Ir tu regi, kaip

Keli tiltai kalbina
            vieną upę.
Susiraizgę lelijų žiedai
            gaudo žuvį apsnūdusią.
O mirštantis krantas
            šaiposi iš šmėkliško
                          Gyvenimo.