Nerūšiuoju, neskirstau ir
Nedėlioju tvarkingai į lentynas.
Dulkių nešluostau.
Tykiai braižau hieroglifus sau ant krūtinės.
Ramumoj eina laikas.
Tik netiesa,
Kai sako, kad žaizdos pačios užgyja.
Pasvarstom?
Geismas vilioja, įsupa, užburia!
Įtraukia tarsi vergijon.
Delnuose, kojose palikdamas tik keistą nakties budynę.
Nesurašysi, kas ten kertėje.
Kur tuksi dar kartais.
O gal....
Tik aidais praeities apsipynę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-30 21:15:47
Nežinau kuo, bet patraukė dėmesį. Gal savo ramybe, gal tais pasvarstymais, net nežinau...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-09-30 18:26:04
Menui prijaučiančio žmogaus mintys. Šitokia netvarka visai man patinka.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-30 18:16:49
išties... yra dalykų, kurie į jokias lentynas netelpa... bet gal ir gerai, kad taip
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-09-30 15:15:55
Kartais kertėje tuksi.Stipriai patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-30 14:35:57
Geras. Patiko
Anonimas
Sukurta: 2010-09-30 14:02:25
Jautriai... Patiko šis stiprus pojūtis. Tikrai, ne tiesa - kad žaizdos pačios užgyja.