Nerūšiuoju, neskirstau ir
Nedėlioju tvarkingai į lentynas.
Dulkių nešluostau.
Tykiai braižau hieroglifus sau ant krūtinės.
Ramumoj eina laikas.
Tik netiesa,
Kai sako, kad žaizdos pačios užgyja.

Pasvarstom?
Geismas vilioja, įsupa, užburia!
Įtraukia tarsi vergijon.
Delnuose, kojose palikdamas tik keistą nakties budynę.

Nesurašysi, kas ten kertėje.
Kur tuksi dar kartais.
O gal....
Tik aidais praeities apsipynę.