Saulės zuikutis surado sau draugę,
Nuostabiai vaiskią ir mielą džiaugsme,
Žaidė abu užsimiršę iš laimės
Šėlo vėjely, ir supos laike.
Krykštavo, viską pamiršę pasauly,
Rodės tai truks amžinai amžinai.
Bet... ašarėlė tirpo iš meilės
Saulės zuikučio užburtais kerais.
Ir šypsenėlėj ji tyliai prapuolė,
O debesėlis saulutę pagrobė...
Mažo zuikučio pėdelės teliko,
Džiaugsmo laipteliais į dangų užlipo.
....................................................
Tik sapnuose jie dažnai susitinka,
Šviečia ir šoka, kol meilėj ištirpsta...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-10-02 13:43:50
Toks užburiantis ir persunktas meile, tikra laumelė :-)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-10-01 18:30:36
ak tos pėdelės...
Anonimas
Sukurta: 2010-09-30 16:04:29
Graži jų meilė - pasakiška :)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-09-30 15:11:14
9-oje eilutėje reikėtų išbraukti "tai"
(st.kl)
:)
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-09-30 09:57:34
Linksma... :)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-30 09:25:52
Labai gražu :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-30 00:29:24
Zuikutis ir zuikutė - lauksime zuikučiukų :) Kaip tik ir bus tikras pavasaris :) Balandį :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-30 00:24:00
Labai šiltas ir nuotaikingas eilėraštis.