Saulės zuikutis surado sau draugę,
Nuostabiai vaiskią ir mielą džiaugsme,
Žaidė abu užsimiršę iš laimės
Šėlo vėjely, ir supos laike.
Krykštavo, viską pamiršę pasauly,
Rodės tai truks amžinai amžinai.
Bet... ašarėlė tirpo iš meilės
Saulės zuikučio užburtais kerais.
Ir šypsenėlėj ji tyliai prapuolė,
O debesėlis saulutę pagrobė...
Mažo zuikučio pėdelės teliko,
Džiaugsmo laipteliais į dangų užlipo.
....................................................
Tik sapnuose jie dažnai susitinka,
Šviečia ir šoka, kol meilėj ištirpsta...