Sidabrinėm ašarom lietaus
Verks dangus pilkas.
Nutįs nuo šakos
Voratinklio siūlas ilgas,
Veidrodžio šukelėm
Nubertas šaltom.
Delnai liūties,
Su pirštinėm nertom,
Medelį glamonės.
Jisai tik nusipurtys
Ir nepatenkintas stovės.
Tarsi lediniai bučiniai
Lietaus prisilietimai
Ir kaip pasprukę kaliniai
Pasiutę tykštantys lašeliai
Bėgioja veidu ir delnais
Ir beria bučiniais šaltais.
saule
2010-09-29 10:34:20
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-29 22:32:49
Ryški rudeninė nuotaika.Ak tas lietus...
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-09-29 22:28:49
Gražiai persipina jausmai su rudenine nuotaika.... Patiko:)
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-09-29 18:10:44
Pirmas dvi eilutes braukti negrąžintinai! Didesnę poetinę klišę seniai beskaičiau. O juk toliau atrandi ir savo kalbėjimo būdą, savas metaforas.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-29 13:27:55
kaliniai...O, taip, ilgai kalėję vasaros ryškume, šlapi bučiniai. :)
Anonimas
Sukurta: 2010-09-29 12:23:39
Neblogas man, tik pirmos eilutės nereikėtų ir paskutinės taipogi. Visumoje - patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-29 11:22:37
NutĮs.
Su pirštinėm nertom - nereikia su.
Lietaus prisilietimai
Ir kaip pasprukę kaliniai
Pasiutę tykštantys lašeliai - tik šios eilutės kiek šviežesnės. Apie lietų tiek išrašyta, kad sunku ką naujesnio pasakyti.