Vėlyvas spalis.

Dangus besielis ir svetimas,
Virš sulytų plaukų.
Pro geležinius virbus,
Žvelgiu į vangią minią,
Vieniši tarp savų.
Džiaugiuosi būdama
Ne su jais ir be jų.
Taip saugiau.

Įpusėjęs lapkritis.

Man nepavojingas
Susvetimėjimas
Pertekus turtų.
Nes neturiu
Nė kur šiąnakt prigulti,
O vakarai vis šaltesni.
Susitaikius su tuo,
Ką atneš ateitis.
Nesitikiu daug.

Lapkričio pabaiga.

Ant skruostų žaidžia snaigės,
Žemiškos padangės
Prisipildžiusios laukimo,
Jis laša iš čiaupų,
Žmonės netaupūs.
Mano šypsena
Bėgant dienom
Įgauna vis daugiau kartėlio.
Nelaukta, nors tikėta.

Gruodžio pradžia.

Per šalta.
Minčių negirdžiu.
Kojas sniegas užkloja
Nuo pirštų galų.
Galiu prisiekti,
Dabar mano kraujas
Švarus ir mėlynas,
Kaip dangus
Po aušros bet
Dar ne dieną.

Gavau daugiau,
Negu tikėjau.
Ačiū, gana.
Ji čia.
Vėluodama atėjo,
Kadagiais
Apsikaišius sijoną.
Kvepia šaltmėtiniais
Ledinukais.
Pažinau.