Kažkas medžiais
Lyg kilimu vaikščioja.
Šakos lenkias lig žemės
Nuo nematomo svorio.
Kažkas lyg dejuoja,
Beldžiasi, aikčioja...
Vis pro langą žiūriu -
Nieko ten nebėra,
Tiktai medžiai šakom
Ligi žemės siūruoja.
Praveriu tyliai į kiemą duris
Ir dairausi aplink.
Kažkas bloškia į veidą
Man gūsį lietaus,
Sūkurį lapų po kojom pasėja.
Kažkas, nuo vienatvės sužvarbęs,
Kamine pasišildo trumpam...
Ir nubėga vėl medžiais, lyg kilimu,
Siautulingasis rudenio vėjas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): saule
Sukurta: 2010-09-27 15:48:57
Už mano kiemo tvoros - iškart miškas. Dažnai rudenį matau būtent tokį vaizdą...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-09-27 13:59:48
Ir vėl pražiūrėjau klaidelę, atsiprašau. Turi būti: TIKTAI medžiai šakom...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-27 11:20:01
Gražus pastebėjimas...
Anonimas
Sukurta: 2010-09-27 11:08:10
Vaizdinga, įtaigu. Pajutau tą rudenio dvelksmą. Patiko.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-27 10:03:11
:) romantiškai apie siautulingąjį :) ...va tas vėjas ir kaltas, kad paskiau įsukta širdelė pradeda neramiai siausti rudeniop