Kažkas medžiais
Lyg kilimu vaikščioja.
Šakos lenkias lig žemės
Nuo nematomo svorio.
Kažkas lyg dejuoja,
Beldžiasi, aikčioja...
Vis pro langą žiūriu -
Nieko ten nebėra,
Tiktai medžiai šakom
Ligi žemės siūruoja.

Praveriu tyliai į kiemą duris
Ir dairausi aplink.
Kažkas bloškia į veidą
Man gūsį lietaus,
Sūkurį lapų po kojom pasėja.
Kažkas, nuo vienatvės sužvarbęs,
Kamine pasišildo trumpam...
Ir nubėga vėl medžiais, lyg kilimu,
Siautulingasis rudenio vėjas...