Girdžiu spengiančią žemės tylą be žodžių.
Uodžiu mėlyną spalvą be kvapo.
Tokio vystančio žydinčio grožio
Man per amžius matyti neteko.
Skrenda mėlynas saulės šešėlis
Pro vartus, per tuščią dangaus ganyklą.
Čia susirenka puošnios rudenio vėlės
Ir spokso žemėn pro mėnesio stiklą.
O mėlynuos krūmynuos voras darbštus
karaliauja.
Mezginiai jo meniškai trapūs ir blyškūs.
Bobų vasara ištiesia šilumos pilną saują.
Net vėlėms kyla noras sugrįžti.
Gaiva
2010-09-27 00:25:55
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-09-27 15:00:20
Gražiai aprašytas Bobų vasaraos peizažas...Šilta pasidarė skaitant. Puiku.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-27 11:56:52
Puiki ta Bobų vasara...Ji tokia trumputė, kaip pati jaunystė. Gražu čia...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-27 10:32:16
Gražiai perteiktas bobų vasaros paveikslas, įdomiai.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-27 09:59:10
,,Bobų vasara ištiesia šilumos pilną saują.
Net vėlėms kyla noras sugrįžti." ... graži Bobų vasara su nakties skraiste apsigobusi :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-09-27 09:58:59
Ir gražu, ir šilta, ir trapu, laikina...
Anonimas
Sukurta: 2010-09-27 09:25:39
Visai įdomi paskutinė strofa. Apie vorus gal kitaip pabandyti reikėjo, nors.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-27 08:18:53
Graži ir šilta bobų vasara.Puikiai perteikta nuotaika.