Norėjau juoktis -
ašara veide sustingo.
O gilią naktį saulę
riedant pamačiau.
Atsakymą radau, bet
po akimirkos jis dingo.
Kaip rasti tiesą?
Aš susimąsčiau.
Nelaukiau uogų sirpstant -
jos krauju pražydo.
O lapų žaluma pavirto
kerinčia spalvų puokšte.
Šviesos tikėjaus -
užmetė ant žodžių šydą.
Ir laimė per akimirką
pavirto svajone.
Išėjo taip,
kaip man dažniausiai būna.
Tikėjaus, kad mylės,
"kol mus išskirs mirtis ".
Tik pastatytos pilys
ima ir sugriūna.
Dabar žinau.
Šita taip pat
neatlaikys.
Gaiva
2010-09-26 08:05:03
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-27 08:55:35
O man šis darbas pasirodė kaip tik tvirtas, su iš anksto žinoma pabaiga. Man labai patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-26 17:00:24
Nelabai tvirtas, sakyčiau jausminis darbelis.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-09-26 10:32:08
Labai gražiai gamtos vaizdai supinta su jausmais žmogui...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-26 08:13:35
Toks jau tas gyvenimas, ko tikiesi, tai ir neišsipildo. Tegul lieka viltys, jos padeda gyventi.Gražiai sueiliuotos gilios mintys.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-26 08:08:12
...liūdesys ir nuostaba, kartu su susitaikymu: Dabar žinau. Šita taip pat neatlaikys.