Norėjau juoktis -
ašara veide sustingo.
O gilią naktį saulę
riedant pamačiau.
Atsakymą radau, bet
po akimirkos jis dingo.
Kaip rasti tiesą?
Aš susimąsčiau.

Nelaukiau uogų sirpstant -
jos krauju pražydo.
O lapų žaluma pavirto
kerinčia spalvų puokšte.
Šviesos tikėjaus -
užmetė ant žodžių šydą.
Ir laimė per akimirką
pavirto svajone.

Išėjo taip,
kaip man dažniausiai būna.
Tikėjaus, kad mylės,
"kol mus išskirs mirtis ".
Tik pastatytos pilys
ima ir sugriūna.
Dabar žinau.
Šita taip pat
neatlaikys.