Ir viskas, ką galėta, jau tikriausiai išrašyta,
Tik trūksta žodžių keleto, kurie trumpai, bene
Prabėgomis fiksuotų rytmetinį šitą
Peizažą tirpstantį praeivio akyse.
Kaip saulės lopai dengia medžio šaką,
Pablykšta dangūs, regis, tuoj pravirks,
Ir sukas, supas, sūkuriuoja, sklendžia lapas,
Brendi per šviesą, regis, tik pirmyn,
Ir pamiršti, kad viskas jau gyventa,
Rašyta jau, kad tu tiktai skaitai
Pasaulį savo tarsi seną pergamentą,
Kol lieka rankose keli skutai
Tokie, kaip saulės, kur šiandien ant veido
Tau piešia randą pro klevų šakas,
Tarp debesų kažkas tarytum kopėčias nuleido,
Bet niekaip negali sau atsakyti kas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-26 08:51:18
Gražios mintys su pilko liūdesio gaidele.Gerai skaitėsi.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-25 23:20:48
Ką ir besakyti - gera mintis, rimas, ritmas puikūs. liūdnai kažkaip skamba, man tai labai lyriškai. Bet kokiu atveju - patiko, puikios eilės.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-09-25 21:40:16
Įdomiai nuskambėjo, patiko
Anonimas
Sukurta: 2010-09-25 19:14:06
Ir viskas, ką galėta, jau tikriausiai išrašyta,
Tik trūksta žodžių keleto, kurie trumpai, bene
Prabėgomis fiksuotų rytmetinį šitą
Peizažą tirpstantį praeivio akyse.
Čia - bravo.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-09-25 19:06:21
labai ritmingas, dainingas ir švelnus.