Užrakiname žodžius
Po gėlėmis, kurias sulaužė
Juodos pūgos.
Ir su tamsa, ir be tamsos,
Maldos dar neparašę
Išeiname po lietumi,
Sustojame klausydami,
Kaip skimbčioja sidabro
Peiliai, šaukšteliai ir šakutės.

Po nendrių stogine
Pelėda tyliai staugdama
Nerimastingai žvilgčioja
Į dvi liaunutes figūras,
Kur tu, tenai ir aš.
Ir žodžiai beldžiasi,
Tirpina blizgiai balto
Ledo užraktus.

Tačiau dar patylėkime,
Dar taip pabūkime,
Po nendrių stogine.
Dar paklausykime,
Užmigusios dienos garsų.
Nebekeliaukime, nebeskubėkime,
Tik dar pabūkim – aš ir tu.