Santrauka:
ilgimes prarastas tėviškes, vaikystes, vasilkų...
Aukštaitija, tu-peizažas sielaj
da vaikystej nutapytas.
Gražiai tu atrodai ir esi taks mielas,
kad miestų dulkes nenusėdą un ją
ir nenuplovę laiką bėgsmas,
veduntis un gruodų...
Mes nurijam ne vienų kųsnį kartų,
kai sadybąs apdegį tuštėją.
Pavasarią lietus laistę žemį išartų
ir kyštelėją grūdas saulai
ilgesingų savą veidų...
Tadu ir mes miestų pusen išėjam,
pasėmį tik tavą peizažų.
Parait nebegalim.
Tik vis ilgimes tavįs,-
tų vasilkų melynumą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2010-09-27 17:19:24
Tarmė gerai valdoma.
Bet kodėl tarmiškas turinys turi kalbėti apie archaiškus dalykus?
Kodėl negalim tarmiškai kalbėti apie šiandienos žmogaus vidaus pasaulio nerimą?
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-09-25 19:33:17
Skaudu, ale teisybę.
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2010-09-25 12:51:45
Vasylkų melynumas ir banguojantys rugiai. Teip sava.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-09-25 12:21:18
Tadu ir mes miestų pusen išėjam,
pasėmį tik tavą peizažų
...jaudinantis ilgesys ir labai graži kalba...pakerėjo...
Anonimas
Sukurta: 2010-09-25 12:10:10
...gražiai Dzūkijoj pražydo vasilkos. Vaizdingai ir gražia tarme surašytas jausmas.