Santrauka:
Sakai, \"nuo rudenio šalnos nuvyto rožė...\"
Žinau, kaip žydi rožė.
Sakai:
„Nuo rudenio šalnos nuvyto...
Bet greit kita jos vietoj suliepsnos“.
Negreit.
Tik po žiemos.
Bet ir po jos
Dar nemenkai palaukus.
Ir nežinau, beje,
Ar gera jai toj vietoj būti
Kur ji pažįsta šaltą mirtį seseries .
Ilgai, Šekspyrai, neužtruksi pas mane.
Kiekvieną žodį myliu tavo, mielas,
Ir Salomėja Nėris ėjo pas tave
Manydama, jog tu esi poetų Dievas,
Kai žodyje - dangaus šviesa,
O ir tiesa, kuri
Kaip du kart du kad - keturi.
Na, o dabar – lig kito karto vėl
Šventovėje eilučių tavo.
Man miela pamąstyti apie tai,
Jog su mirtim galiu gyventi,
Paglostydamas šalnoje kelias raides
Ir pats įeidamas į jas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2010-09-24 19:10:32
šis glostymas (ir gludinimas to, kas susideda iš raidžių) - lyg karūna šventovėje eilučių...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-24 17:33:33
Gilus, švarus, su filosofiniais pamąstymais.Įdomiai skaitėsi.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-24 09:46:18
Stipru ir gilu, prasmingi apmąstymai, patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-24 09:14:36
Ilgai, Pelėda, neužtruksi pas mane.
Kiekvieną žodį myliu tavo, mielas,
Ir lyg Neris atitekėjau pas tave
Manydama, jog tu esi poetų Dievas,
Kai žodyje - dangaus šviesa,
O ir tiesa, kuri
Kaip du kart du... dešimtas taškas.
---------------------------------------
Dabar širdis jau mano... blaškos. ;)
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-09-24 08:29:18
Šiandien viskas taip gryna.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-09-24 04:49:51
visada, skaitydama Jūsų eiles, prisiliečiu prie kažko ypatingai švaraus ir tikro.Ir vaizdinio ir žodžio ir minties sintezė tokia paveiki ir tokia paprastai žmogiška.Genialu.