Mes - kaip du žvaigždynai skirtinguos krantuos.
Kuo pripildysim šaltą naktėjančią širdį?
Snaudžia sielos rudens debesų pataluos.
Nebeturim jau nieko, ko galėtume meilei įpilti.
Vis dar tiesiam sugrubusias, tuščias rankas.
Jau nuogas, tarsi medžiai per audrą išvirtę.
Duokit, dangūs, nors lašą karštos sueities,
Kad galėtume virpančių kūnų sulos
savo meilei įpilti.
Gaiva
2010-09-22 08:05:11
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2010-09-22 18:52:14
lyg kiek trūksta skaitant (žodžiu) vientisumo skambėjimui,
bet mintijimams - sklandus...
Anonimas
Sukurta: 2010-09-22 18:42:01
...ach, kokia tai bus palaima...Aistringai...Patiko, kaip gali nepatikti?
Anonimas
Sukurta: 2010-09-22 16:01:19
toks laikinumas, - įpilkim.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-22 15:32:38
Vaizdingai ir nuoširdžiai perteikti išgyvenimai, liūdesys einant į rudenį.Labai jautriai parašyta.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-09-22 13:06:05
Ačiū už pastebėjimus. :)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-22 11:40:34
Man patiko, toks savotiškas, atviras ir nuoširdus.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-22 10:46:47
,,šaltą naktėjančią širdį" ...rudens jautrus dvelsmas...patiko :)
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-09-22 10:31:09
Pritariu Deimantės nuomonei. o tamstos kūryba auga, vystosi
Anonimas
Sukurta: 2010-09-22 10:15:57
naktėjančią širdį?
Snaudžia sielos rudens debesų pataluos.
Nebeturim jau nieko, ko galėtume meilei įpilti. - šitas segmentukas patinka.
Kitur irgi neblogai, bet pagryninti reiktų, palikti tik branduoliuką.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-09-22 08:35:03
Kažkada rašiau žž Laiškas mums...Jūsų kūrinys man daug ką priminė. Tereikėjo tik išlaukti...Tikrai tikiu, kad ir Jums Dangus duos , ir ne vieną lašą, meilės šilumos...Ilgesingas kūrinys...Patiko labai.