Palydžiu į tolį svajonę ne vieną,
Ryškiai šviečia mėnulio gelsva pilnatis.
Tas rugsėjo dangus, vaiski mėnesiena...
Pas tave mano mintys su žvaigžde nukris.
Nukris tau ant delno, į tavąją širdį,
Tarsi viesulu supsis mintis tik viena: –
Aš kely tolimam ir niekas negirdi...
Gyvenu tavimi su kiekviena diena.
Man gera klausytis švelnių tavo žodžių,
Jausti tavo mintis ir girdėti tave.
To liūdesio švento aš niekam nerodžiau,
Nes tai liečia abu – tik tave ir mane.
Laukiu grįžtančio savo brangiausio žmogaus.
Ir tikiu, kad likimas manęs nenuskriaus.
spika
2010-09-22 08:04:53
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-09-22 20:13:59
žavu
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-09-22 18:44:51
Nepakartojamas laukimas.Nors tai liečia tik judu...
Anonimas
Sukurta: 2010-09-22 18:36:37
...toks tvirtas, gražus Tikėjimas. Te sugrįš...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-09-22 16:57:38
Labai gera skaityti, kai mintis ir jausmas, susilieję į vieną visumą, pažadina tavyje naujus jausmus.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-22 11:41:33
Teks girti ir girti, nes visi sonetai - puikūs :)
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-09-22 08:27:18
Svajonės grįžta ir išsipildo...Švelnus ilgesys dvelkia iš šių eilučių. Gražus kūrinys...Patiko.