Sonetų vainikas. Rudeniniai jausmai. 1.

Santrauka:
Dėkinga už palaikymą Eiliuotojai, be jos nebūčiau parašiusi to vainiko.Tai mano pirmas darbas.Negalvojau, kad bus taip sudėtinga.
Taip svaigina mane ryški mėnesiena,
Pilnatis danguje jau atvėrė akis.
Paslaptingai vilioja ji širdį ne vieną...
Ką į mūsų jausmus šis rugsėjis sakys?

Vaizdai prieš akis– tarsi filmas sukurtas,
Ryškūs žybsniai saulėtekio mūsų skaidraus.
Žiūriu nekvėpuodama – sapnas užburtas,
Akimis vėlei ieškau svajonių dangaus.

Dviese mes. Be galo, be krašto laimingi.
Saulė teka ir leidžiasi, eina naktin.
Nuo visų gerai pasislėpę, pradingę
Įviliotam kely mes žingsniuojam tolyn.

Tylioj mėnesienoj laukiu vėjo svaigaus.
Užburta aš rugsėjo naktinio dangaus.
spika

2010-09-20 23:05:46

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-09-21 20:31:06

Labai gražus sonetas, mokate jūs juos rašyti.

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2010-09-21 16:38:00

Romantiška, jauki nuotaika, kurią apvainikuoja švelnūs jausmai...... labai gražu:)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-09-21 00:02:03

Svaigiai liūliuojantis, Laumele, svaigiai :)

Anonimas

Sukurta: 2010-09-20 23:44:21

Techninė pusė gera, bet tematika... Na, gal kitąkart.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-09-20 23:26:28

liūliuojantis jausmas :)