Taip svaigina mane ryški mėnesiena,
Pilnatis danguje jau atvėrė akis.
Paslaptingai vilioja ji širdį ne vieną...
Ką į mūsų jausmus šis rugsėjis sakys?

Vaizdai prieš akis– tarsi filmas sukurtas,
Ryškūs žybsniai saulėtekio mūsų skaidraus.
Žiūriu nekvėpuodama – sapnas užburtas,
Akimis vėlei ieškau svajonių dangaus.

Dviese mes. Be galo, be krašto laimingi.
Saulė teka ir leidžiasi, eina naktin.
Nuo visų gerai pasislėpę, pradingę
Įviliotam kely mes žingsniuojam tolyn.

Tylioj mėnesienoj laukiu vėjo svaigaus.
Užburta aš rugsėjo naktinio dangaus.