mano Viešpaties namuose
įsikūrę saulės zuikučiai
niekados nepalieka
spindinčios menės
mano Viešpaties languose
pražydę laukinės magnolijos
amžinai skleidžia saldų ir gyvą
pavasarių ilgesį
mano Viešpaties namuose
kiekviena mintis ir rauda
randa vietą
tik aš vaikštau po kambarius
vienišesnė už tamsą
Viešpaties neišpažįstamą
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-09-19 21:20:38
tik aš vaikštau po kambarius
vienišesnė už tamsą
Viešpaties neišpažįstamą
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-19 21:14:20
Pabaiga su liūdna gaida. O juk po tamsos šviesa šviesesnė atrodo. To ir linkiu.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-19 20:31:51
gyva ta karalystė, labai...o vieniša matyt laikinai :) ... nes kitaip negali būt, juk ,,Viešpaties namuose
įsikūrę saulės zuikučiai"
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-09-19 20:11:30
Viešpaties išpažįstama esi
tik gal Viečpačiui neišpažintą tamsą neši
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-19 19:15:17
Labai įdomiai...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-09-19 18:30:55
Labai įdomi priešprieša, bet sunku suvokti, iš kur atsirado šita neperregima, viską gniuždanti tamsa. Tikriausiai Jūsų Viešpats nelinkęs su kitais dalinti tuo, ko pats su kaupu turi. Patiko, net labai.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2010-09-19 17:13:32
viešpaties karalystėj vienišesnė už tamsą... net širdis suspurdėjo