mano Viešpaties namuose
įsikūrę saulės zuikučiai
niekados nepalieka
spindinčios menės

mano Viešpaties languose
pražydę laukinės magnolijos
amžinai skleidžia saldų ir gyvą
pavasarių ilgesį

mano Viešpaties namuose
kiekviena mintis ir rauda
randa vietą

tik aš vaikštau po kambarius
vienišesnė už tamsą
Viešpaties neišpažįstamą