Santrauka:
Visagalis po turgus nevaikšto.
Į ką keiti?
Žinau, turtų jis nestokoja -
Net ežerais aptvertas kelias į namus.
Prie vartų kiemo
Apžvalgos bokšteliai stovi
Ir budi ten sargybiniai pilies.
O ne! Tik nemanyk,
Kad pasigerti noriu
Ir liūdesį skandint kaip audrose laivus -
Aukščiau už tų sargybinių akis plasnoju,
Atnešdamas jau paskutinįkart gėlių.
Priimki, nepalietusi jų rankom,
Kaip aukso žuvį ežerų gelmėj –
Džiaugiuosi, kad išgelbėjai mane
Tokia pigi, kaip prekė.
Norėjau paprašyti Dievo,
Kad padėtų bent Moters šlove,
Bet Visagalis po turgus nevaikšto.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kielė
Sukurta: 2010-09-19 16:08:21
Skaitai ir mąstai, jauti, girdi, matai... aukso žuvį ežerų gelmėj.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-19 16:04:16
Tikrai yra apie ką pagalvoti. Viskas perteikta su liūdesiu, bet be pažeminimo, nors ir paminėtas turgus.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-09-19 15:22:51
Verta buvo paskaityti. Penas susimąstymams. Ganėtinai sklandus darbas. Patinkantis.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2010-09-19 15:05:02
Sakyki, brolau, kas šiandieną ne prekė, čia, "Šventosios Televizijos bažnyčioje"?
Pamiršome, ne garbinti reikia, gerbti reikėtų, nors tariamoje nuosakoje...
Sakau, jau senokai tarėm viens kitam būk ir po kleonišką tam tikslui vertėtų...
kas žino tą "paskutinįkart"...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-09-19 13:25:00
ar kaip prekė nevaikšto
šiaip jau visur praeiti gali Visagalis, tik žmogus ne, ar ne