Santrauka:
............................
Keisti ir liūdnai apakę,
Pravirkstam paukščio, ežero, vėjo.
Viešpatie, kiek netekom,
O šitiek mažai reikėjo:
Prie kelio priglust basom kojom,
Akis suvyniot į peizažą.
Dieve, kodėl nežinojom?
Atrodė – vis maža ir maža.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
:
Sukurta: 2006-05-20 21:24:16
"akis suvynio į peizažą" - gražu:)
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-04-15 14:54:49
apie klaidą be Klaidos...
bet, tikrai, nežinom ir nežinom net labai daug ko - kas visai čia pat, čia pat...
Gerai... ypač apie gerą prigludimą, apie gerą akių suvyniojimą...
:-)
Vartotojas (-a): laukimas
Sukurta: 2006-04-14 22:15:03
taip-apakę
verkiam
reikia tik nuoširdumo...tiek nedaug.
puikiai pasakyta,trumpai, bet talpiai.
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2006-04-14 21:31:38
Ačiū:)))
Anonimas
Sukurta: 2006-04-14 21:29:08
trumpai, bet kiek pasakyta..:))