Keisti ir liūdnai apakę,
Pravirkstam paukščio, ežero, vėjo.
Viešpatie, kiek netekom,
O šitiek mažai reikėjo:
Prie kelio priglust basom kojom,
Akis suvyniot į peizažą.
Dieve, kodėl nežinojom?
Atrodė – vis maža ir maža.