nesutelpu vidumi
į tylėjimo puslankius
būna, kai reikia, net siela neauga,
nes dingstam eilutėse iš vakaro - -
merkiu akis, kai supa senobinės
rankos – juk jau gaubia rūkai, pridengti
mėnesienomis ir alsuojantys į
nevyriškai atidengtą kaklą, o
byra krituoliai, bumbsi gyveniman,
renku rėtiniu maišiuku, pūškuoju
į ritmą, pagaunantį vėją, labai
tobulai ridenu plaukais apsupus -
miesto šalikeles dengia spalvoti
sapnai, bet jau tapę elegijom ir
simfonijom įdienojus, die, kaip ty-
lu, kaip labai tylu, kaip labai ruduo
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vyšnia
Sukurta: 2010-09-27 10:16:41
Seniai vykusiam apie rudenį, berods 2007
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-09-27 10:10:42
Įdomu kokiam gi konkursui šis kūrinys buvo pateiktas :)
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-09-18 17:52:19
Patiko, tikra rudeniška atmosfera, nuotaika
Anonimas
Sukurta: 2010-09-18 14:29:21
...patiko, o pabaiga mane pritrenkė savo žavesiu...
Anonimas
Sukurta: 2010-09-18 12:18:05
Nuo nevyriškai atidengtą kaklą patinka. Tik gal pati pabaiga ne itin, hm, gal dar pagalvokit, kolege. Arba pabaigčiau simfonijom įdienojus, nes ir die, ir ruduo rudenį jau pabodę.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-18 00:11:21
Čia tas ruduo, kur viduje. Reikia gaivaus šilto vėjo gūsio ;)