ruduo

nesutelpu vidumi
į tylėjimo puslankius


būna, kai reikia, net siela neauga,
nes dingstam eilutėse iš vakaro - -

merkiu akis, kai supa senobinės
rankos – juk jau gaubia rūkai, pridengti
mėnesienomis ir alsuojantys į
nevyriškai atidengtą kaklą, o

byra krituoliai, bumbsi gyveniman,
renku rėtiniu maišiuku, pūškuoju
į ritmą, pagaunantį vėją, labai
tobulai ridenu plaukais apsupus -

miesto šalikeles dengia spalvoti
sapnai, bet jau tapę elegijom ir
simfonijom įdienojus, die, kaip ty-
lu, kaip labai tylu, kaip labai ruduo
Vyšnia

2010-09-18 00:07:48

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vyšnia

Sukurta: 2010-09-27 10:16:41

Seniai vykusiam apie rudenį, berods 2007

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2010-09-27 10:10:42

Įdomu kokiam gi konkursui šis kūrinys buvo pateiktas :)

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2010-09-18 17:52:19

Patiko, tikra rudeniška atmosfera, nuotaika

Anonimas

Sukurta: 2010-09-18 14:29:21

...patiko, o pabaiga mane pritrenkė savo žavesiu...

Anonimas

Sukurta: 2010-09-18 12:18:05

Nuo nevyriškai atidengtą kaklą patinka. Tik gal pati pabaiga ne itin, hm, gal dar pagalvokit, kolege. Arba pabaigčiau simfonijom įdienojus, nes ir die, ir ruduo rudenį jau pabodę.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-09-18 00:11:21

Čia tas ruduo, kur viduje. Reikia gaivaus šilto vėjo gūsio ;)