Santrauka:
Keistas virsmas. Subalansuota jausmams, bet tinka ir į prozą poezijoje.
Kiekvieną akliną vakarą
Tavo akis lipina tirštasis tušas.
Kažkas apysausiu teptuku ima ir užtepa
Visas atsivėrusias tuštumas.
Ir baugina deguto spalvos vaizdais.
Bet tu mėgsti tenai įslysti
Ir saldžiai mirti ligi ryto.
Niekam neleidi tamsiąją naktį
Savųjų sapnų atgaivinti - viskas užverta.
Šita knyga ilsisi - nesklaidysi jos lapų.
O kiti, kurie neišėjo - numirė drauge su tavimi,
Liūdi savo atvirkštinės gimties.
Man ne laikas išlaukti savo aušros,
Nors verčiau tapti numirusiu -
Bet lieku gyvas, kai budi išblukusios žvaigždės...
Tik apsvaigęs nuo miego, apžavėtas, paliegęs.
Saulę sutikau, kai ši kyla prisikėlus.
Labas rytas - pirma frazė į ausis.
Kaip tavo miegas? - išgirsti iš prakutusių lūpų.
O aš mieguistas laukiau laikinosios mirties.
Tuomet, kai kiti vėlei pakirdo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-09-18 14:24:07
...tarsi, keliaučiau kartu su savo nemiga. Traukia vis paskaityti dar ir dar.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-09-17 23:07:04
Tiesiog gera skaityt.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-17 22:32:19
O man ta vieta, kur apysausiu teptuku užtepa atsivėrusias tuštumas, patiko. Ir visas darbas vertas dėmesio.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-09-17 20:53:03
mieguistas laukiau laikinosios mirties....
man labai
Anonimas
Sukurta: 2010-09-17 20:28:28
Atsiprašau, kai kur dirbtinumą, konstravimą pajutau.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-09-17 19:58:32
nemiegotojo laikas...
nuostabus vaizdas.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-09-17 19:44:31
Išlaukimas ---> intriga ---> užlaikymas ---> budimas
Vartotojas (-a): netobula
Sukurta: 2010-09-17 18:08:58
Puikiai surišta. Kai kur keisčiau, bet visuma patiko.