Kokia ryški tamsa, net akina!
Sutirpdo daiktus, ištrina veidus ir kūnus.
Ir akys. Užmerktos, pramerktos, atmerktos, -
Vienodo mėlio, žalumo ar rudumo...
Tyra tyla. Kurti kurti alksnynai.
Išlietos upės – mano žodžiai sraunūs.
Akli namai, langai juodai nebylūs;
Prikaltos [ne]kaltės tarp medžių kūnų braunas.
Tuščia tankmė. Trys pėdos ir du žingsniai,
Pavargę coliai – sprindžiais atmatuojam;
Nusvirę galvos pėdomis palinksi, -
Karalių sostai ašarom baltuoja.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-17 22:24:49
Geras pavadinimas, tinka šiam eiliui. O ir jis geras.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-17 20:31:05
Per daug aprašinėjimo, nors taip čia fiksuojama. Pirmas posmas stipriausias.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-09-17 20:06:21
gražiai išspręstas..ir tas matavimas.
puiku
Anonimas
Sukurta: 2010-09-17 18:51:35
Išraiškingas :]
Anonimas
Sukurta: 2010-09-17 15:32:58
Šis man patiko