Apaugo apyniais raštuoti tėvo gonkai.
Lyg žvaigždės naktį krinta obuoliai.
Rugpjūčio – duondavio – pūslėtoj rankoj
Akuotai vasaros įsmigę skaudžiai ir giliai.
Pirmu ledu sugnaibo širdį spalis,
Nors žiema dar už girių devynių...
Tik kartkartėm sapnuojasi birželis
Ir spurgas tėvo apynių...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-09-17 16:45:48
Vaizdingas ir talpus tekstas, miela buvo skaityti.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-17 14:49:43
Patiko.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-09-17 08:32:16
Gražiai parinkti žodžiai, įtaigios mintys.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-17 03:56:01
Labai liuks. Trumpas, bet toks įsimenantis.