Apaugo apyniais raštuoti tėvo gonkai.
Lyg žvaigždės naktį krinta obuoliai.
Rugpjūčio – duondavio – pūslėtoj rankoj
Akuotai vasaros įsmigę skaudžiai ir giliai.

Pirmu ledu sugnaibo širdį spalis,
Nors žiema dar už girių devynių...
Tik kartkartėm sapnuojasi birželis
Ir spurgas tėvo apynių...