Santrauka:
Karas yra baisu. Dar baisiau, kuomet tenka kovoti ir mirti nežinia už ką ir dėl ko. Tai apie Afganistaną.
Jų buvo dvidešimt penki –
Visi jauni ir gražūs vyrai
Su vaikiškom svajonėm ir mintim,
Tačiau kartu ir daug patyrę.
Ne, ne glamonių mylimos,
Ne bučinių, ir ne švelnumo.
Ji liko ten kažkur namuos...
O čia tik kraujas, šūviai, dūmai
Ir priešų mirštančių dejonės.
Arba draugų stiklinės akys.
Bet juk visi jie buvo žmonės.
Už ką žudyti – nepasakė.
Tik liepė eit – ir jie išėjo
Į sausą ir kalnuotą šalį,
Kur nėra medžių, o tik vėjas...
Ne dėl garbės, ne dėl medalių.
Jiems nereikėjo šito karo –
Ne jų namai, ne jų tėvynė.
Tačiau tarpekly Kandaharo
Mirtis gyvenimus ištrynė.
Kartojo aidas vis kalnų –
Jūs ne pirmi, ne paskutiniai.
Dėl ko išėjot iš namų?
Numirti čia? Ar tam jūs gimėt?..
.........................................................
Jie buvo dvidešimt penki
Tarp jų, net keturi lietuviai...
Nurimki, mama, ko verki –
Grįžau juk aš. Grįžau nežuvęs...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-09-29 17:41:01
Jūsų eilės labai jautriai ir subtiliai atspindi gyvenimo tikrovę, ir tai paliečia visų širdis.
Ačiū Jums, kad esate.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-19 02:48:42
O juk aš irgi nesigailiu armijoje buvęs... Vyrams to reikia.
Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje
Sukurta: 2010-09-18 19:36:55
Skaudi tema-jautriai parašyta....
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2010-09-18 15:32:45
eilės iš "za riečkoi".
tik, š i o j e padangėje ( o ji - na vsiom bielom sviete odna) nieko beprasmiško nėra...
taip ir sugžįžta į mintis "kareiviški batai"...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-09-17 21:28:47
Turbūt nė vienas kareivis kariaut nenori, bet... Skaudžiai čia. Prisiminiau kaip tais laikais ten tarnavusį savo kaimyną palaikiau rašydama laiškus. Grįžęs net dėkojo su ašarom akyse... Žiauru, kai jaunimas taip išbandomas. Autoriui už temą spaudžiu dešinę. ;)
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-09-17 19:25:28
Kaip tik per istoriją mokausi apie pasaulinius karus, tai šis eilėraštis puikiai perteikia visus karo išgyvenimus ir baisumus..... Žmonės, grįžę iš karo net negalėdavo patikėti, kad jie liko gyvi, kai matė kaip žuvo draugai, pažįstami... Geras eilėraštis, ypač paskutinis posmas patiko:)
Vartotojas (-a): mėnesiena
Sukurta: 2010-09-17 18:09:22
Daug skausmo ir žiaurumo atneša karas. Gaila jaunų žmonių. Karas sužaloja ne tik kūna, bet ir psichiką.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-17 17:08:45
Tvirtas eilius... ir artimas tiems, kas TAI patyrė...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-09-17 14:47:23
Paliečiau kaip iš žaizdos ištrauktą durklą. Tokią temą lengva subanalinti, tačiau čia pasakyta jautriai ir širdingai.Dėkui.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-17 14:46:51
Nuoširdu ir išgyventa...
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-09-17 10:12:44
Skaudus... Mano vyriausias sūnus Aidas taip pat tarnavo Afganistane...Grįžo...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-09-17 09:36:48
Liūdna tema...
Gerai surimuota.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-09-17 07:05:34
karo paradoksas...
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-09-17 02:42:52
Žiauri realybė, be pasirinkimo.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-17 00:54:59
gerai.