Surūkiau blankų rytą ir pykčiais garuojantį vakarą –
Tiktai nuotrauka stalčiuj išliko visai neliesta -
Kad galėčiau išgirsti gitaros rypavimą dar kartą
Ir nakties labirintuos ateičiau girta pas tave.
Prisipilsiu taures, kurių dviese nebuvom išgėrę
Ir kalbėsiu giesmių sakiniais apie savo jausmus.
Tol, kol buvom glėby mums visai tų šnekų nereikėjo –
Aš kalbu tik dabar, kai tu jų visiškai negirdi.
Kam išbalus mirtis reinkarnavos į tavo buvimą
Ir paėmus už rankos išsivedė ten, kur kalnai –
Aš rūkau savo ilgesį - jis dar prie židinio rymo.
Ir nematomas dažo sutrikusius plaukus baltai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-17 15:11:59
Tikras, patiko...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-16 23:29:17
Rūkyti nesveika, o daug gerti irgi. Bet surūkyti ilgesį ir išgerti svaigulį gal ir galima ;) Gražu.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-09-16 22:10:25
Tikri, rimti jausmai, gražios eilės..... patiko
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-16 21:49:02
...oi negerai viską per dūmą...bet kaip kam gaunasi: ašarom, juodu darbu, kūryba..vieni skęsta prisiminimuose, kiti ant jų išplaukia į plačiuosius vandenis...tvirta pozicija, gražiai iškalbėjot
Vartotojas (-a): nektariukė
Sukurta: 2010-09-16 21:10:01
Puikus išsikalbėjimas.
Patiko:).
Vartotojas (-a): Petražolė
Sukurta: 2010-09-16 20:12:35
neperkrauta saldžiais žodžiais, taip tikra. patiko.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2010-09-16 19:41:03
Iškalbėjimas. Atviras. Skaudantis.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-09-16 18:44:44
pati lyriškiausia lyrika
Anonimas
Sukurta: 2010-09-16 18:43:40
Pirmoji eilutė pasakiškai graži. Nežinau ar iš viso ką nors panašaus esu skaitęs. Trečioje eilutėje(mano supratimu) klausą rėžia tas (dar kartą). u sliemenim viskas tvarkoje, bet čia kažko reikia. IR devintojoj tas (reinkarnavos) man neskamba. BEt pirma... lenkiuosi ir bučiuoju žandukan.