Debesys šaltai verkia
Lašais ant medžių lapų,
Slysdami kreiva šaka
Ieško balos veidrodžių.
Miegoti anksti varo
Saulę viržių kilimais,
Plonaisiais tinklais voro
Šalną pažaisti išleis.
Gamtos liūdesys pareis
Ilgakojais šešėliais.
Neliūdėk, dažais šviesiais
Rudens teptukas dar žais.
Man į rankas nukrenta
Vasaros gelsvi laiškai.
Nusišypsok, kai lanka
Trikampius paukščiai išskleis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-09-16 20:33:25
Šaunuolė skaimik, vaizdingai, jautriai ir labai gražiai rašai :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-09-16 19:45:52
Šypsausi, juk "dažais šviesiais rudens teptukas dar žais..." :)
Vartotojas (-a): Littera
Sukurta: 2010-09-16 17:40:41
Daug grožio.
Ar ne per daug užsižaidi įnagininko linksniu (ypač 2-3 strofose)?
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-09-16 14:23:31
Gražiomis spalvomis nupieštas liūdesys tikrai verčia šypsotis.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-16 14:20:03
Taip, yra gražių mintelių.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-16 11:47:52
...gražūs vaizdai, antras posmas įsimintiniausias.