Išslydo sauja šykštaus pavydo,
Tarsi čežantis smėlis po kojom.
Pilkas gūsis nuo jūros atskilo
Su dulksna į šilus įsibrovė.
Debesim baltas klyksmas žuvėdros
Nuaidėjo ir persmelkė būtį.
Nepakildamos bangos gurėjo
To jutimo negalimo būti.
Drėko pėdos rasom nubarstytos,
Atskubėjus šiltam žodžių srautui.
Žemėn ritosi žaibo vijurkas -
Viskas vėlei į savastį grįžo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-09-16 11:42:23
...aktuali tematika...patiko...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-15 23:40:51
Na, svarbu, kad viskas vėl į savastį grįžo. Gražus eiliukas - su žaibais ir bangomis ;)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-09-15 23:13:25
Pavadinimas šiek tiek ne į temą, nes kalbama apie gamtoje vykstančius reiškinius. Gamtoje pavydo nebūna. Pirma eilutė dirbtinoka. O šiaip kūrinys gan tvarkingai parašytas, surimuotas.