Išslydo sauja šykštaus pavydo,
Tarsi čežantis smėlis po kojom.
Pilkas gūsis nuo jūros atskilo
Su dulksna į šilus įsibrovė.

Debesim baltas klyksmas žuvėdros
Nuaidėjo ir persmelkė būtį.
Nepakildamos bangos gurėjo
To jutimo negalimo būti.

Drėko pėdos rasom nubarstytos,
Atskubėjus šiltam žodžių srautui.
Žemėn ritosi žaibo vijurkas -
Viskas vėlei į savastį grįžo.