Santrauka:
Senokai jau rašiau meilės lyriką, reikia jau duoti kritikams darbo. Iš tiesų, tai visai nuoširdžiai parašiau.
Aš iki paryčių svaiginsiuos tavimi
Ir tu lig ryto būsi manimi apsvaigęs.
Visam pasauly likome tik mes vieni,
O gal pasaulio nebėra, jis baigės?
Mes susikūrėme pasaulį savyje
Ir visa tai, kas vyksta ten, už sienų, -
Mums nesvarbu. Ištirpti noriu tavyje
Ir visą naktį suptis ant tavų blakstienų.
Vėl tavo akyse matau žvaigždes
Ir dar - jose banguoja vandenynai.
Mane apšvies ir net iki dangaus nuneš
Tavasis žvilgsnis ir švelnus prisilietimas.
Iki pat ryto svaiginausi tavimi,
Tu ligi paryčių buvai manim apsvaigęs.
Akis atmerkiu aš vienatvės kambary,
Nes tu - tik sapnas. Sapnas rytą baigias.
Liepa
2010-09-15 11:03:57
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jūros dukra
Sukurta: 2010-09-16 23:25:15
Pašėlusiai geras, tarsi būtų mano...:) Todėl ir pasiimu.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-16 21:11:46
Labai labai visiems ačiū už nuoširdžius komentarus...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-09-16 13:38:18
tokie sapnai...nepakartojami...
:)
Tekstą galima net dainuoti.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-15 23:15:01
kaip lietus pasakė, labai gerai :)...tik tas sapnas gaila ...pasiimsiu
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-09-15 20:45:19
jausminga...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-15 18:08:32
Labai gerai. Labai. Šaunuolė.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-15 17:08:27
...oi, gaila, kad tik sapnas...puikiai, su tikro jausmo potyriu parašyta. Patiko.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-09-15 15:46:48
Tas tesupras, kas tai patyręs...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-09-15 13:33:51
...sapnai - gyvenimo tąsa...kodėl negalima rašyti apie juos...apie meilę, kuri IR YRA GYVENIMAS...man patiko...puikiai sukurta nuotaika...
Anonimas
Sukurta: 2010-09-15 12:38:42
Ajajaj. Kasatės duobę su tais nuoširdumais.
"ištirpti noriu tavyje" - pornografija. ir apskritai pilna tuščiažodžiavimo. keturi posmai, daugybė žodžių, o nieko nepasakyta. svaigimas, pasaulio išnykimas, žvaigždės akyse, pasibaigęs sapnas - na kam gi visa tai?
Tą naktį žemė susimaišė su dangum, aš sapnavau, kad, rodos, gyvenu tavų akių šešėly, kad esu, nors iš tiesų juk niekad nebuvau. tik sapnavau, tiktai galvojau, kad mane įsivaizduoji, ir pradėjo lyti, ir slėpės nuo lietaus maža pelytė, o aš nesislėpiau, tačiau likau sausa. ir atsivėrė dykuma, ir miestas kažkur išnyko, ir nuilo vėjas, tik vaikštinėja vienišas sėjėjas prie mano kapo, ašarų neliesto.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-09-15 11:23:01
linkiu kad sapnas išsipildytų :)