Aš iki paryčių svaiginsiuos tavimi
Ir tu lig ryto būsi manimi apsvaigęs.
Visam pasauly likome tik mes vieni,
O gal pasaulio nebėra, jis baigės?

Mes susikūrėme pasaulį savyje
Ir visa tai, kas vyksta ten, už sienų, -
Mums nesvarbu. Ištirpti noriu tavyje
Ir visą naktį suptis ant tavų blakstienų.

Vėl tavo akyse matau žvaigždes
Ir dar - jose banguoja vandenynai.
Mane apšvies ir net iki dangaus nuneš
Tavasis žvilgsnis ir švelnus prisilietimas.

Iki pat ryto svaiginausi tavimi,
Tu ligi paryčių buvai manim apsvaigęs.
Akis atmerkiu aš vienatvės kambary,
Nes tu - tik sapnas. Sapnas rytą baigias.