Nebėra nevilties nebuvimo-
Gyveni tarp rėksmingų šiukšlynų
Ir girdi begales patarimų,
Kaip pašokti virš Žemės tramplino
Ir palikti ten tai, kas supus,
Nors atrodė gal šitaip reikšminga.
Ir palikt akmeninius kapus-
Juk ir mes pamažėle ten smingam.
Mes patapom šalti, nors nesninga.
Patogu čia apkaltint likimą.
Juk visi pamažėle ten smingam,
Kur yra nevilties nebuvimo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2010-09-27 18:02:49
vietomis kertama giliai.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-09-17 19:53:21
Pasikartojimas. Bet melodingas.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-15 18:55:20
Man kažkaip nelabai patiko tie pasikartojimai ir rimavimas ne visai sutvarkytas. Pagrindinė mintis aiški, nors nėra nauja.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-15 18:02:41
Ir aš giriu. Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-15 17:54:58
Nevartojam žodžio patapti.
kertasi pirma ir paskutinė eilutės - vienoj yra neviltis, kitoj nėra. Ir neaišku, kaip prieinama iki vilties. Ir apskritai labai painios eilutės ("nebėra nevilties nebuvimo", abejoju, ar kas nors taip sako).
Iš esmės visai gerai. na bent jau idėja gera, pateikimas galėtų būt geresnis, pilnesnis, bet vis vien giriu.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-15 10:03:15
TramplIno.
Nežinau, rimavimas viską gadina. Kartojama mintelė ne tokia įtaigi, kad būtų verta to. Perkeliu į Jausmus.