Nebėra nevilties nebuvimo-
Gyveni tarp rėksmingų šiukšlynų
Ir girdi begales patarimų,
Kaip pašokti virš Žemės tramplino

Ir palikti ten tai, kas supus,
Nors atrodė gal šitaip reikšminga.
Ir palikt akmeninius kapus-
Juk ir mes pamažėle ten smingam.

Mes patapom šalti, nors nesninga.
Patogu čia apkaltint likimą.
Juk visi pamažėle ten smingam,
Kur yra nevilties nebuvimo.