Santrauka:
Kartais esam bėjėgiai keisti ir keistis:(
Nesakyk banaliai, kad laimėjau ir vėl pralaimėjus
Kad gražus rožės žiedas, nors saugo tą grožį dygliai –
Tai tik frazės puošybai, tik žodžiai viršuj išsilieję,
Arba formą paguodos įgavę lengvi aitvarai.
Aš po jų tokia pat – nuobodi, nerangi ir kuprota,
O kišenės pasiūtos sudėti dėžutėm vaistų,
Netgi žaislą vaikystės galėčiau bet kam atiduoti –
Juk neliko nė garso iš mudviejų meilės dainų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-09-15 10:43:43
toks gilus skaudus išsakymas - neliko...
liko liko - pažinimas ir Asmenybė .
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-14 23:59:45
geras, tikrai, kaip visuomet žaviuosi. tik gaila, kad rekomendacijų nėra - parekomenduočiau. Na, tada bent į mėgstamiausius.
Vartotojas (-a): jūros dukra
Sukurta: 2010-09-14 22:57:38
Daug minčių sukelia, geras.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-14 22:02:12
Šaunu. Ką čia prikomentuosi. galima tik perskaičius susimastyti.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-09-14 21:47:23
Juk neliko nė garso iš mudviejų meilės namų.
...puikiai skamba...
Anonimas
Sukurta: 2010-09-14 19:59:13
/Arba formą paguodos įgavę lengvi aitvarai./
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-14 19:25:34
tikrai...rodos apie skaudžius dalykus, bet taip lengvai susiskaito, lyg jumoro skraiste apgaubtas...
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-09-14 18:42:54
Pilna jausmo ir minties darna.Lyrinis vyksmas .