Nesakyk banaliai, kad laimėjau ir vėl pralaimėjus
Kad gražus rožės žiedas, nors saugo tą grožį dygliai –
Tai tik frazės puošybai, tik žodžiai viršuj išsilieję,
Arba  formą paguodos įgavę lengvi aitvarai.
Aš po jų tokia pat – nuobodi, nerangi ir kuprota,
O kišenės pasiūtos sudėti dėžutėm vaistų,
Netgi žaislą vaikystės galėčiau bet kam atiduoti –
Juk neliko nė garso iš mudviejų meilės dainų.