Santrauka:
Sunku, kai iliuzijas sugriauna. Bet gi galima ir vėl atsitiesti.
Apie meilę rašiau, apie grožį
Ir dar daug apie ką aš rašiau.
Mano sapną – gyvenimą – drožė
Tie, kuriems jis galbūt daug arčiau.
Ir po skiedrą į laužą vis metė –
Ach, kaip degė ugnis karštai.
Bėgo mėnesiai, bėgo ir metai
Kol suskeldėjo lūpų kraštai.
Negalėjau aš žodžio ištarti
Man skaudėjo. Tegul... Kenčiau.
Kabo žodis už kojų pakartas.
Naują puslapį vėl verčiau.
Ir rašau apie meilę ir grožį
Ir dar daug apie ką aš rašau
Vysta rudenio pasmerktos rožės...
Bet pražysta, kai jų paprašau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-09-29 18:06:11
Dažniausiai mus skaudina patys artimiausi...
Nuostabus ir tikras.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-15 18:51:28
Nenuoširdus turbūt. Įtikintų, jei į ausį pakuždėčiau,. ;)
Anonimas
Sukurta: 2010-09-15 18:11:22
Yra jausmas, darbas tvarkingas, ritmingas, gražus, rodos, tikras, na bet kodėl manęs neįtikina?
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-09-14 18:35:10
jausmo intensyvumas gan subtiliai išsilieja per visą kūrinį. Sutaurintas sielvartas, švelniai pakili intonacija ir melodingas ritmas.Gražu.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-09-14 18:28:27
Negi ruduo toks liūdnas metas? Bet svarbiausia, kad rožės vėl pražysta paprašytos ... :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-09-14 14:52:29
Iš lyriško vaizdinio išpešti siužetą - meistriškumas. Jūsų eilėraščiuose beveik visada tai randu, todėl ir žaviuosi.
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2010-09-14 09:41:45
Neliūdėk, nes po sniego verprtų vėl pavasaris laime alsuos.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-09-14 09:36:27
O man - ne vis tiek, papraščiausiai - gražu, jautru, išgyventa...
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-09-14 07:36:44
Metė po skiedrą.Turėjo labai skaudėti.
Na,bet visiems visko būna.Gerai,kad tai praeity.
Lauksim pražystant... :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-14 07:35:15
Žinote, kaip lietau, Jūsų nuoširdumo - talento dėka visos eilės gražios...o dar žmogiškasis faktorius- jautra artimui...visada miela skaityti, kai paliekama dalis širdies šilumos, meilės...ir tas skausmo lašelis tampa spindinčiu...