Man vis tiek...

Apie meilę rašiau, apie grožį
Ir dar daug apie ką aš rašiau.
Mano sapną – gyvenimą – drožė
Tie, kuriems jis galbūt daug arčiau.

Ir po skiedrą į laužą vis metė –
Ach, kaip degė ugnis karštai.
Bėgo mėnesiai, bėgo ir metai
Kol suskeldėjo lūpų kraštai.

Negalėjau aš žodžio ištarti
Man skaudėjo. Tegul... Kenčiau.
Kabo žodis už kojų pakartas.
Naują puslapį vėl verčiau.

Ir rašau apie meilę ir grožį
Ir dar daug apie ką aš rašau
Vysta rudenio pasmerktos rožės...
Bet pražysta, kai jų paprašau.
kaip lietus